Turbūt jau visi spėjo susipažinti su šiurpinančiais vaizdais iš stichinių nelaimių kamuojamos Japonijos. Iš tiesų, ją talžo nevaikiškai. Šis žemės drebėjimas, sukėlęs siaubingą cunamį, vienas didžiausių žmonijos istorijoje (susipažinti su jų statistika galite čia)

Situacija iki šiol išlieka ganėtinai įtempta, nes virpesiai gali kartotis. Be to dar keturios atominės, išsidėsčiusios pakrantėje …. Kad tik neįvyktų antrasis Černobilis….

Spauskite čia ir pamatysite palydovines nuotraukas vietovių prieš ir po katastrofos. Vaizdas kraupus.

Apačioje žemėlapis su įvykusių drebėjimų epicentrais. Geltonai pažymėtas tas pražūtingasis, sukėlęs cunamį, o raudonai – dešimtis drėbtelėjimų, sekusių po jo.

Kraupu. Nuostoliai visam Japonijos ūkiui bus milžiniški. Vien tik 1995m. Kobe žemės drebėjimas šaliai kainavo ~100mlrd. dolerių, o dabartiniai įvykiai sukėlė kur kas didesnius padarinius. Preliminariais skaičiavimais vien tik draudimo išmokos gali siekti 30mlrd. dolerių.

Šiuo metu sunku įvertinti galimą žalą ūkiui, bet kad tai milžiniškas smūgis ir taip vos kvėpuojančiai Japonijos ekonomikai – faktas. Vos dieną prieš šį įvykį, šalies statistikos departamentas paskelbė patikslintus BVP duomenis už 2010m. IV  ketv. – Japonijos ekonomika, po penkis ketv. tęsusio augimo, – krito, ir krito ganėtinai smarkiai.

Kritimas laukia ir artimiausius ketvirčius.

Likviduoti katastrofos padarinius, krentančio BVP ir finansų rinkų fone, bus ganėtinai sudėtinga, nes  bus keblu rasti finansavimą: centrinės valdžios skola ir taip siekia visų laikų antirekordą – 193.7% nuo BVP. Laimei deficitas didžiąja dalimi finansuojamas vidiniais šalies ištekliais ir mažiau priklausomas nuo išorės rinkų padėties. O rinkas tai sukrės, ir sukrės, mano manymu, ganėtinai stipriai.

Visų pirmą draudimo rinką: draudikams žūtbūt reikės ieškoti išteklių skylėms biudžetuose lopyti, kas išprovokuos likvidžiausių aktyvų – akcijų, obligacijų ir t.t. – išpardavimą bei nuožmų kursų kritimą. Ką jau galėjome matyti ir penktadienį.

Be to, stichija sutrikdė didžiausių Japonijos automagnatų darbą – Toyota Motor Corporation, Honda Motor, Nissan Motor. Jie šeštadienį paskelbė apie laikiną darbų užšaldimą: Toyota uždaro visų 12 gamyklų, Nissan – trijų, o Honda – dviejų gamyklų darbus. Po jų pareiškimus apie nutraukiamus darbus paskelbė ir tokie pasauliniai milžinai kaip Sony, Fujitsu ir pan. Žmonės be darbo lieka nežinia kuriam laikotarpiui. Bet koks ten darbas galvoje, kai nėra net stogo virš galvos…. Gerai, kad bent sostinę drebėjimas nestipriai palietė – joje sukuriama ~20% BVP.

Po paskutinio panašaus galingumo žemės drebėjimo 1995m. Japonijos akcijų rinka nuožmiai krito, netekusi vien per pusmetį 25% vertės. Bet po to sekė ne kuo staigesnis kilimas, kurį paaiškinti galima būtų taip:

• padarinių likvidavimui sukuriamos naujos darbo vietos,
• pramonė gauna milžiniškus užsakymus,
• Vyriausybė meta milžiniškus pinigus į ekonomiką kompensacijų ir paramos išmokų pavidale ir t.t.,
• kas stimuliuoja ūkio bei verslo augimą smukusios palyginamosios bazės fone, o tai atgaivina merdinčią rinką.

Japonijos akcijų biržos indeksas (1995m.)               Japonijos jenos indeksas (1-1995m.)

Su akcijų rinka man daugmaž aišku, bet kas liečia valiutų rinką ir Japonijos jeną, tai penktadienį galėjome stebėti, iš pirmo žvilgsnio ganėtinai keistą reginį: vietoj to, kad po naujienų valiuta kristų, ji strimgalviais šovė į viršų. Kas per cirkai pagalvojau?

Tai katastrofos fone atrodė įtartina, bet vėliau žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad tai BOJ (Japonijos centrinis bankas) vykdė intervenciją valiutų rinkoje.?¿   Jeigu tai, tiesa, nelabai suprantu kam to reikėjo?

Juk jau ilgą laiką eksportuotojai skundžiasi stipria valiuta ir 2010m. vasarą BOJ net teko įsikišti į rinką, kad bent trumpam numušti jenos kursą kitų valiutų atžvilgiu.

Tada pažiūrėjau į 1995m. USD/JPY valiutų grafiką (jis patalpintas šiek tiek aukščiau) ir pamačiau analogišką šiai dienai situaciją , t.y. po Kobes drebėjimo Japonijos valiuta apie pusmetį stiprėjo dolerio atžvilgiu.

Be to matyti puiki koreliacija tarp JPY ir NIKKEI indeksų: indeksui krentant valiuta stiprėjo ir atvirkščiai. Šiam tų metų reiškiniui taip pat radau, manau, logišką paaiškinimą, kurį tuojau išdėstysiu.

Taigi, susimąsčiau, kodėl Japonijos valiuta stichinės nelaimės akivaizdoje turėtų, kaip maniau iki šiol, silpnėti, o ne atvirkščiai?

Na nušluoti nuo žemės paviršiaus ištisi rajonai, pramoninės zonos, it kortų nameliai krito namai ir etc. Rėmiausi prielaida, kad centrinis bankas bus priverstas spausdinti naujus popiergalius padarinių finansavimui, taip numušant jenos vertę. Bet tai, tik prielaida neatitinkanti šiandieninės tikrovės.

Ką ir kada sumąstys BOJ nežinau, bet kad dabar japonams atstatomiesiems darbams reikės grynųjų, tai faktas. Grynieji, bent jau trumpuoju laikotarpiu, bus siurbiami iš rinkų, taip didinant jenos paklausą ir mažinant jų pasiūlą.  Parduodami finansiniai aktyvai, nominuoti jenomis, taipogi prisidės prie valiutos stiprėjimo. Ne veltui taip gražiai koreliuoja viršuje aprašyti JPY ir NIKKEI 225 indeksai – žmonės atsikrato akcijų, obligacijų, išima pinigus iš depozitų, taip numušdami jų vertę ir keldami pačios valiutos kursą. Elementarus pasiūlos/paklausos dėsnis.

Reikia stebėti Japonijos centrinio banko veiksmus ir laukti tolimesnių jo sprendimų, o jeigu jis taip ir nenuspręs naujai spausdinti pinigus, galime ir toliau matyti jenos kilimą ir likusių rinkų kritimą. Bet labiau vis dėlto linkstu prie nuomonės, kad BOJ praplės skatinamąsias priemones ir įlies į rinkas daugiau likvidumo, kadangi Japonijos valdžios finansinė padėtis ir taip tragiška: be skolos ir stagnuojančio ūkio/mažėjančio mokesčių surinkimo, juos kamuoja ~10%  biudžeto deficitas.

Japonų tautai nuoširdžiausia užuojauta, o mums – priminimas, kad prieš gamtą mes bejėgiai. Vaizdelis kaip po atominio karo:

 

 

Ištisus laivus kaip popieriaus lapus mėtė ant namų stogų….. Daugiau nuotraukų rasite čia.

Pamenate, kai dar visai neseniai antraštės pranešdavo apie euro zonos likvidumo krizę ir periferinių šalių nepaliaujamai brangstantį skolinimąsi? Viešai pasisakantys reikalavo didesnio Europos centrinio banko įsikišimo į skolų krizės paveiktų bankų reikalus. Ir štai, daugelio viešai pasisakančių analitikų priekaištai buvo išgirsti – Europos centrinis bankas per ganėtinai trumpą laiką užtvindė Europos bankinę sistemą pinigais. Taip, jūs teisingai supratote, šį karta noriu trumpai apžvelgti ECB surengtas LTRO (longer term refinancing operations) operacijas ir jų pasekmes.

Europos centrinis bankas pačiame euro zonos bankų likvidumo trūkumo įkarštyje paskelbė malonią žinią – buvo suteikta galimybė iš ECB pasiskolinti neribotą kiekį pinigų net 3 metų laikotarpiui su vos vieną procentą siekiančiomis palūkanomis!  Ir tam tereikėjo turėti patikimą, t.y. bet kokį užstatą 🙂 Dažniausiai tam naudojamos valstybių skolos vertybiniai popieriai (pastaba: prieš antrą LTRO aukcioną ECB atsisakė priiminėti Graikijos obligacijas kaip užstatą, bet vakar šių VVP priėmimas atnaujintas).

Žinia kaip ir aiški – marš į obligacijų rinką pirkti ženkliai krentančių periferinių šalių obligacijų ir nešti jų į ECB. O šis jau dosniai atsilygins: leis šiuos ne visai likvidžius popierius priparkuoti savo  balanse, suteiks atitinkamą sumą grynų ir, kas svarbiausia, tau liks obligacijos kuponas, t.y. šių VVP periodinė įmoka liks komerciniame banke.

Kaip tarė, taip ir padarė. Po šio ECB sprendimo laiduojamų periferinių šalių obligacijų pajamingumo kreivė nuslūgo, komentatoriai nustojo jas laiduoti, o komerciniai bankai per du aukcionus pritraukė finansavimo, viršijančio 1trln. eurų sumą. Palyginimui, kas tai per suma – Lietuvos sukuriamas metinis BVP, grubiai skaičiuojant, 35 kartais mažesnis, t.y. mes turėtume visi dirbti 35 metus tam, kad uždirbti šią sumą.

http://www.ecb.int/mopo/implement/omo/html/index.en.html

Šių operacijų pasekmė – Europos centrinio banko balanso išsipūtimas iki 3 trln. eurų. Nominalia išraiška tai jau visu trilijonu dolerių lenkia taip dažnai linksniuojamą FED`ą su jo vadovų pomėgiu junginėti pinigų spausdinimo stakles 🙂 Šiai dienai Bernanke vadovaujamas bankas net lieka užribyje: iš visų pagrindinių CB tik vienas jis dar nepaskelbė apie jokius ketinimus skatinti ekonomiką naujų pinigų emisija. Priminsiu, kad tiek Anglijos, tiek Japonijos centriniai bankai šiais metais jau spėjo padidinti savo ekonomikos skatinimo programas, o prie jų, kaip matome, ženkliai prisidėjo ir ECB.

Procentine išraiška ECB balansas nuo 2009-ųjų pradžios padidėjo tik 50%, kai FED`as balansą padidino ~3 kartais. Bet nominalus ECB balanso dydis vis tiek 1trl. dolerių suma didesnis, nei FED`o.

Pagal centrinių bankų į apyvartą išleistų pinigų kiekį ir šalies BVP dydžio santykį dešimtmečius pirmavo Japonija, bet po LTRO operacijų Europos centrinis bankas užėmė lyderio pozicijas. Tai tik patvirtina, kad Europos bankams negresia likvidumo, nominuoto eurais, trūkumas.

Kaip jau minėjau pradžioje, šis ECB manevras suteikė bankams galimybę užsidirbti iš cary trade operacijų, kai pigūs kreditai nukreipiami į didesnę grąžą duodančius pinigų rinkos instrumentus. Šiuo atveju tą jiems atstojo Ispanijos ir Italijos obligacijos, kurių vyriausybės dėkingos už galimybę laisviau įkvėpti refinansuojant savo skolas. Tą galime vaizdžiai matyti iš antraščių, skelbiančių pingantį šių valstybių skolinimąsi [1, 2] ir iš smunkančių obligacijų pajamingumų antrinėje rinkoje.  Bet džiūgauti nederėtų – šiais veiksmais Europos centrinis bankas viso labo nupirko daugiau laiko politikams. Ar šie išnaudos laiką tinkamai, pamatysime artimiausiu metu.

ECB suteiktas likvidumas suteiks progą Europos bankams pigiai išpirkti išplatintas obligacijų emisijas, o prireikus ir refinansuoti jas išleidžiant naujus skolos vertybinius popierius. LTRO aukcionai teigiamai paveikė obligacijų rinkos dalyvius ir užkėlė bond`ų kainas į aukštumas, t.y. ženkliai sumažino palūkanų normą.

Tikėtis, kad komerciniai bankai suteiktais pigiais kreditais ilgą laiką finansuos valstybių biudžetų deficitus, neverta. Jie ir be vyriausybių vertybinių popierių pirkimo turi problemų, kurias reikia išspręsti. [i] Prisiminkite Bazelio komiteto pakeltus reikalavimus kapitalo pakankamumo rodikliams, vieną iš kurių (tier core 1) bankai turi atitikti iki šių metų vasaros. [ii] Taip pat vien tik jie patys žino, kokia velniava darosi jų balansuose ir kaip jie paveikti Europos skolų krizės. Sunku iš šalies įvertinti tikrąją padėtį, kai bankai turi įrankių esamų nuostolių maskavimui. Tai įvairios balanso eilutės, leidžiančios neįskaityti patirtų nuostolių nuo smukusių vertybinių popierių vertės. [iii] Galiausiai bankams reikia vykdyti tiesioginius įsipareigojimus, t.y. išpirkinėti pačių išleistas obligacijas.  Tam šiais metais prireiks dvigubai daugiau lėšų nei pernai (diagrama kairėje).

Be to, yra dar viena detalė, galinti priversti bankus atverti pinigines –smunkanti Europos centriniam bankui įkeisto užstato vertė. Tą svarbu suprasti, kadangi LTRO – ne kiekybinis skatinimas su vertybinių popierių išpirkimu. Tai vertybinių popierių kaip užstato priėmimas, o jo vertei krentant, visa su tuo susijusi rizika krenta ant komercinių bankų pečių. Todėl margin call atveju bankai bus priversti dengti atsiradusius užstato nuostolius iš savo piniginės. Jeigu piniginė bus tuščia, jie greičiausiai kreipsis į tą patį centrinį banką, t. y., skolinsis iš ECB tam, kad grąžintų tam pačiam ECB. Ar nepanašu į finansinės piramidės statymą 🙂

Todėl neverta tikėtis, kad šis likvidumo pliūpsnis pasieks realią ekonomiką. Tai vaistai, skirti bankų sektoriaus ligoms, o ne realiai ekonomikai gydyti. Bet sveika finansų sistema užtikrina sveiką ekonomiką, todėl manau, kad žengtas dar vienas žingsnis link euro zonos ekonominių sunkumų įveikimo.

Kaip bebūtų šis ilgalaikis pigių kreditų suteikimas turi teigiamų fundamentalių pasekmių:

1. Bankai praktiškai izoliuoti nuo galimų šokų finansų rinkose;
2. Kredito kaštai minimalūs, neturėtų kilti sunkumų dėl savo išleistų obligacijų padengimo;
3. Įveikta likvidumo krizė;
4. Pigus likvidumas teigiamai paveiks bankų balansus ir pelnus;
5. Nupirkta laiko ekonomikos krizei įveikti.

Reikia turėti omenyje, kad ECB didindamas savo įtaką Europos bankinei sistemai viso labo gesina skolų krizės bei likvidumo gaisrą, bet nestimuliuoja ekonomikos augimo.