Jau kuris laikas netyla spekuliacijos dėl Baltic Dry Index ženklaus nuosmukio kuris, anot kai kurių blogerių ir žurnalistų, signalizuoja apie lėtėjantį pasaulio ekonomikos garvežį. Atrandama net sąsajų su 2008m. krize, kai būtent šis indikatorius buvo vienas iš rodiklių, teisingai nurodęs artėjantį krachą.
Nenoriu kartotis, kadangi trumpai šią temą jau palietė Petras Kudaras savo bloge, bet norėčiau jį papildyti ir pratęsti mintį, kadangi daugelis Lietuvoje vis dar ne visai korektiškai interpretuoja esamą situaciją.
Taigi pradėsiu nuo pradžių.
Baltic Dry Index atspindi žaliavų transportavimo įkainius pagrindiniais jūros keliais, o turint omeny, kad ~90% prekių/žaliavų gabenama jūra, nenuostabu, kad šis indeksas susilaukia tiek daug dėmesio.
Kaip jau minėjau apokalipsės ir majų kalendoriaus mylėtojai pastarąjį mėnesį strimgalviais puolė aptarinėti artėjantį pasaulinės ekonomikos krachą, kadangi BDI pastaruoju metu fiksuojamas žemiau 2008m. pasiekto minimumo. Ir iš tiesų žvelgiant vien į grafiką vaizdelis atrodo kraupiai.
*grafike pavaizduotas BDI sudedamųjų kitimas. Paimtas iš oficialios svetainės: http://www.dryships.com/pages/report.asp
Šioje vietoje ir iškyla klausimas ar galima pasitikėti vienu indikatoriumi, kuris atspindi teikiamos PASLAUGOS KAINĄ? Kiekvienas juk supranta, kad rinkos ekonomikoje bet kokią kainą įtakoja tiek pasiūla, tiek paklausa. Todėl vertėtų detaliau žvilgtelėti į šias dvi sudedamąsias.
Nepaisant Europos skolų krizės bei šalių vykdomos griežtos fiskalinės politikos, didelio nedarbo, ko pasėkoje smunka europiečių perkamoji galia, pasauliniu mastu prekyba klesti ir jau spėjo atsitiesti po patirto šoko. Tam įtakos turi tiek didžiausi pasaulio vartotojai – amerikonai su augančiais mažmeniniais pardavimais, tiek stiprėjanti bei greitai auganti Azijos vidurinioji klasė. Užėjus į OECD duombazę excel pagalba galima sugeneruoti štai tokį grafikėlį, kuris vaizdžiai patvirtina mano žodžius:
*nors Europą krečiama skolų krizė, o Japonija vis dar neišsivaduoja iš defliacinės spiralės, pasaulinis prekių bei paslaugų judėjimas atkovojo per krizę prarastas pozicijas.
Todėl kai išgirsite pranašus, pasakojančius apie artėjantį armagedoną – parodykite šį grafiką. Šiuo metu ekonomikos potencialas migruoja iš prasiskolinusių Vakarų į išalkusią, besivistančią Aziją. Todėl spręsti apie pasaulio ekonomikos sveikatą vien tik žvelgiant į kaimyno kiemą – neapdairu ir trumparegiška.
Žaliavų gabenimo laivais įkainiai krenta dėl paprastos priežasties – laivų pertekliaus. Ši problema atsirado dėl to, kad egzistuoja ~3 metų laiko skirtumas tarp užsakymo laivo pagaminimui ir jo pristatymo užsakovui.
Prieš pat 2008m. sąstingį, kai pasaulyje buvo stebimas neregėtas ekonomikos augimas, rinkoje ėmė drastiškai trukti laivų prekių/žaliavų gabenimui, kas automatiškai įtakojo aprašomo indekso stulbinamą augimą bei didelius užsakymus laivų gamintojams. Sprogus JAV NT burbului pasaulinė prekyba sustabarėjo, bet laivų gamybos užsakymai niekur nedingo. Štai jie šiuo metu ir plūsta į rinką negailestingai talžydami transportavimo jūra įkainius. Preliminariais skaičiavimais, kuriuos rasite čia, laivų pasiūla vis dar gali didėti iki pat 2013m. Įdomu kaip giliai gali panerti Baltic Dry Indeksas tokioje situacijoje? 🙂
Reziumuojant: nepavydėtini laikai atėjo visam laivininkystės sektoriui, kuriam belieka laukti (i) spartesnio prekybos apimties augimo ir (ii) rinkos išsivalymo nuo nepajėgių konkuruoti įmonių. Tik vargu ar bankrotai padės – laivai gi išliks, nebent juos teks išparceliuoti metalo laužui 🙂