Category Archives: Uncategorized
Kokie vestuviniai žiedai labiausiai patinka moterims
Vestuvės gražiausi šventė, kurios centre du vienas kitą mylintys žmonės. Pasirengimas joms reikalauja nemažai laiko ir lėšų, tačiau laimingi svečių veidai leidžia pamiršti buvusius rūpesčius. Vienas iš svarbiausių vedybų simbolių yra vestuviniai žiedai, be jų neįsivaizduojame santuokos ceremonijos. Galima apseiti be fotografo, be ilgos baltos suknelės, tačiau tik žiedai paverčia ceremoniją pilnaverte.
Moterys ieško, vyrai siūlo
Vestuviniai žiedai labai svarbi detalė, ir poros jas renkasi kartu. Tikrai yra iš ko rinktis, tad reikėtų tinkamiausio varianto pradėti rinktis iš karto po sužadėtuvių, nepaisant, kad iki numatytos vestuvių datos dar likę metai ar du. Kai kurios šeimos turi tradicijas, kai žiedai perduodami iš karos į kartą. Tokį pasirinkimą labai vertina moterys. Kodėl būtent dailiosios lyties atstovės? Joms yra labai svarbios mažiausios smulkmenos. Nuo jų priklauso santuokos tvirtumas. Legendos mini, kad meilės žodžiai išgraviruoti ant žiedų nulemia santuokos ilgaamžiškumą ir sėkmę.
Kur geriausia pirkti žiedus?
Jau minėjome kad kai kuriose šeimose žiedai perduodami iš kartos į kartą. Šiuo atveju nebereikia sukti galvos kur rinktis žiedus. Tačiau didžiajai dalia besiruošiančių vestuvėms tenka spręsti kur juos geriausia įsigyti Rekomenduotume žiedų ieškoti internete nes už patrauklią kainą galite rinktis iš daugelio variantų. Svarbiausia rinktis patikimą pardavėją, kuris užtikrintų metalo kokybę. Dėl to verta vengti gatvės prekeivių, nes jiee dažnai siūlo sufabrikuotas prekes.
Vestuviniai žiedai – simbolizuoja amžiną meilę. Skirkite daug dėmesio jų pasirinkimui. Tai ne paprastas aksesuaras, žiedą nešiosite kasdien. Santuokos sėkmė priklauso nuo tinkamų sprendimo priėmimo. Pora juos privalo priimti kartu. Tai garantuos sėkmingą ir šviesų likusį gyvenimą. Mes jums ir linkime taip gyventi.
Samsung televizoriai: ar verta pirkti internetu?
Šiandien nemažai žmonių skundžiasi laiko stoka, tad neretais atvejais tenka pagalvoti apie tai, kaip būtų galima sutaupyti savo brangaus laiko. Net ir tuomet, jei norima apsipirkti, ne visada yra galimybė tam atrasti pakankamai laiko, tad vis dažniau pasirenkamos internetinės parduotuvės, kuriose yra siūloma įvairi produkcija. Jei pirkėjus domina Samsung televizoriai, visada yra svarbu tai, kad įsigytas televizorius puikiai pateisintų lūkesčius – tikimasi, kad televizoriaus kaina bus tikrai palanki, o įsigytas televizorius tikrai bus kokybiškas. Taigi, neretai keliamas klausimas, ar verta televizorių pirkti internetu.
Dažnai yra nerimaujama, kad internetu perkamos produkcijos negalima apžiūrėti gyvai, tačiau pardavėjai visada stengiasi pateikti kuo išsamesnius produkcijos aprašymus – tai leidžia paprasčiau nuspręsti, ar tam tikras pasirinkimas iš tiesų galėtų puikiai pasiteisinti, ir tuomet galėsite priimti tam tikrą sprendimą. Internetinėse parduotuvėse yra siūlomi labai įvairūs televizoriai – kiekvienu atveju tikrai galima atrasti tokius, kurie geriausiai atitiktų jūsų poreikius, tad išsirinkti galėsite visada. Sprendimą priimsite paprasčiau, jei pasidomėsite, kaip apie įvairius Samsung televizorius atsiliepia klientai – tokios informacijos internetinėje erdvėje tikrai nestinga.
Samsung televizoriai internetu paprastai kainuoja kur kas pigiau nei kitose pardavimo vietose, tad tai gali padėti sutaupyti ne tik laiko, bet ir pinigų – nesugaišite daug laiko, norėdami palyginti kainas skirtingose pardavimo vietose, ir netrukus galėsite nuspręsti, kur pirkti televizorių yra palankiausia. Pastaruoju metu pardavėjų galima rasti vis daugiau – Samsung televizoriai yra siūlomi ne tik internetinėse parduotuvėse, bet taip pat įvairiuose skelbimų portaluose. Neretais atvejais čia parduodamų televizorių kainos yra dar mažesnės, tačiau tuo susigundyti tikrai nereikėtų – ne visada galite būti užtikrinti, kad parduodami televizoriai tikrai bus kokybiški, tad palankiau rinktis oficialias prekybos vietas.
Didžioji dalis mūsų šalies pardavėjų įsipareigoja pristatyti prekes per kelias darbo dienas, tad ilgai laukti tikrai nereikės, kol užsakyta produkcija bus pristatyta. Įsitikinsite patys, kad viskas vyksta iš tiesų labai greitai, ir netrukus galėsite džiaugtis nauju televizoriumi. Tenka pripažinti, kad internetinės parduotuvės iš tiesų gali puikiai pasiteisinti, kada norima greičiau įsigyti televizorių.
Ar kada susimąstėte, kaip laimi tikri lošėjai?
Į lažybas, pokerį ar kazino lošimus dažnai žiūrima nepasitikėjimo žvilgsniu, abejojant visomis galimybės iš to uždirbti. Tačiau apstu lošėjų, kurie iš to gyvena. Ar niekada nekilo minčių, kodėl taip yra? Kaip tie žmonės uždirba iš tokių rizikingų veiklų?
Visų pirma, jie investuoja labai daug laiko. Jų veikla yra paremta žiniomis, gebėjimu prisiderinti prie besikeičiančios situacijos (nors klasikinių žaidimų taisyklės ir nesikeičia, situacija lošimų pasaulyje keičiasi gana dažnai). Taip pat jie priversti keisti savo žaidimo stilių, kad netaptų perprantami kitų profesionalų (tai aktualiau pokerio žaidimuose) ar kazino nesugalvotų apriboti jų galimybių lošti prie vieno ar kito stalo tam tikromis sąlygomis.
Lošdami kazino profesionalai naudojasi ruletės strategija ar kitų žaidimų sistemomis ir strategijomis, kurios padeda užtikrinti didesnį sėkmės procentą. Pavyzdžiui, lošiant prie ruletės stalo pasirenkamas tam tikras laukelių užpildymo procentas, kurį patyrę lošėjai gali apskaičiuoti mintyse čia ir dabar. O Jūs ar žinote, kiek procentų padengia statymas už pirmąjį tuziną? O jei kombinuoti pirmąjį tuziną ir spalvą? Ko gero ne, nebent labai rimtai domitės ruletės žaidimu.
Ruletės strategija pasinaudoti pradedantiems paprasčiau internetu. Taip pat strateguoti leidžia Black Jack online ir kiti žaidimai, kuriuose Jūsų sprendimas daro bent kokią nors įtaką, tai yra, jei galite bent kiek daugiau nei atlikti statymą ir paspausti mygtuką (kaip yra su lošimų aparatais).
Susipažinę su strategijomis ir išmėginę jas praktiškai galite palyginti kaip stipriai pasikeitė Jūsų galimybės laimėti, ar pasiteisino lūkesčiai. Daug žmonių, ypač jaunų ar slegiamų finansinių sunkumų, perskaitę absurdiškas sėkmės istorijas internete, kur beveik visuomet vaizduojami nauji prabangūs automobiliai ir vilos, tikisi per mėnesį pralobti patys. Deja, tai tik kvailių paieškos. Laimėti jų sistemomis įmanoma ir net realu, tačiau per dieną tūkstančių neuždirbsite – kazino ne tokie kvaili, kad pinigus dalintų į kairę ir į dešinę.
Tiek ruletė, tiek Black Jack online ar kiti žaidimai internete – pilnavertės kazino alternatyvos, suteikiančios tokias pačias tikimybes laimėti kaip ir fiziniame kazino. Be viso to, šiuolaikinės priemonės suteikia stulbinančias patirtis, todėl vertėtų išmėginti lošimą namuose savo kompiuteryje ar netgi išmaniajame telefone. Galime garantuoti – tai tikrai bus įdomu ir maloniai nustebins, jei neteko regėti esamų galimybių žaidimams.
Roletai keičia žaliuzes
Anksčiau būdavo įprasta ant langų vietoj užuolaidų kabinti žaliuzes. Šiai dienai žaliuzes labiau mėgsta verslo klientai, tuo tarpu gyventojai mieliau renkasi roletus, kurie dabar yra “ant bangos”.
Roletai gali būti labai įvairūs, vieni jų tiesiog uždengia langą kai nesinori saulės šviesos ar reikia pasislėpti nuo smalsių praeivių akių, kiti turi funkciją diena – naktis, dar kiti gali būti stumdomi po visą langą, taip uždengiant tik tą vietą, kur akina saulė, paliekant dienos šviesos patekimo į patalpas galimybę. Dabar net ir stogo langams galima rasti tinkamų roletų, o tai labai svarbu individualių namų gyventojams, kurie palėpėse įsirengia gyvenamas ar kitas naudingas patalpas.
Norintiems ypatingo išskirtinumo – super galimybės, tai foto roletai. Gamtos vaizdai, Jūsų nuotrauka ar didmiestis iš paukščio skrydžio – ant Jūsų langų gali būti kone bet kas, tiesiog įdarbinkite savo vaizduotę ir išsirinkit tai, kas maloniai džiugins kas vakarą Jus ar nustebins Jūsų svečius.
Daugybė raštų ir spalvų, foto roletai ir kitos galimybės skatina keisti atgyvenusias užuolaidas į modernų ir patogų, o svarbiausia, visai nebrangų sprendimą – roletus. Ko gero roletus galime rasti tiek labai prabangiuose būstuose, tiek ir bendrabučio tipo kambariuose ar kiek aptvarkytose kaimo trobelėse, nes tai labai universalus sprendimas kiekvienam žmogui.
Neretai roletai naudojami ir verslo objektuose, nors čia vis dar vyrauja žaliuzės. Roletus dažniau renkasi biurai, kiek rečiau aptarnavimo, paslaugų teikimo įmonės, tačiau galima pastebėti roletų ir jų veikloje. Štai viena seo paslaugas teikianti įmonė senas aliumines žaliuzes pakeitė naujais medžiaginiais roletais ir džiaugiasi kur kas lengvesne priežiūra, mat nesikaupia dulkės ant kiekvienos žaliuzių juostelės, apsauga nuo saulės tokia pat puiki, o naudojimas paprastas. Taigi, pagalvokite apie tai ir Jūs.
Kokias reakcijas sukelia reklama?
Reklama mus supa kiekvieną dieną, nors šito dauguma jau ir nelabai pastebi. To priežastimi gali būti pernelyg dideli reklamos kiekiai įvairiausiose sklaidos priemonės – lauke, laikraščiuose, internete, radijuje, darbo vietose ir net viešuose tualetuose. Tačiau labai įdomu tai, kad skirtingi žmonės į reklamą reaguoja skirtingai.
Vieniems žmonės reklama nesukelia jokių didesnių emocijų. Išskyrus tuos atvejus, kai yra tikrai išskirtinė. Kas rytą važiuodami į darbą tuo pačiu keliu tokie žmonės ko gero net nesureaguoja kai reklaminiame stende atsiranda nauja reklama, o per radiją įsijungus reklamai jaučia, jog ją lyg ir girdėjo, tačiau jai pasibaigus pamiršta, koks produktas buvo reklamuojamas. Tokiems žmonėms įprasta dėl reklamos didesnių problemų nekyla, ji jų labai neerzina, nebent tik žiūrint labai įdomų filmą per kurį nors komercinės televizijos kanalą.
Kiti žmonės į reklamą šiek tiek reaguoja, stebi jas, minimaliai domisi, tačiau dažniau ja yra nepatenkinti, čia ji ne vietoje, čia ji amorali, čia kokia nors apgaulė ir panašios mintys jų galvose. Visgi, reklamos jie labai nesureikšmina, o į pašto dėžutę gautas skrajutes dažniausiai iš karto išmeta, ypač jei gauna jų daug (tai labai priklauso nuo Jūsų gyvenamosios vietos).
Kiti žmonės stebi reklamas, įsimena akcijas, pasiūlymus, bando palyginti su kitais tos pačios paslaugos teikėjais ar prekybininkais, dažnai prisimena, jog anksčiau ir be akcijos buvo pigiau, o į papildomų sąlygų turinčias reklamas žiūri labai neigiamai, dažnai tokios reklamos užsakovus laiko sukčiais, bandančiais rasti “durnių”.
Tai trys žmonių grupės, kurias specialistai ar psichologai galėtų dar labiau papildyti ar išskaidyti, tačiau bendram suvokimui pakanka ir tokio apibrėžimo. Kaip bebūtų reklamos kūrimas, jos vystymas, rodymas ir kiti susiję darbai yra ir liks populiarūs, reklama ir toliau duos naudos jos užsakovams, suteiks galimybes žmonėms sužinoti apie naujus produktus ar nuolaidas jau pažįstamiems daiktams bei paslaugoms, paskatins pirkti vienoje ar kitoje prekybos vietoje. Tačiau reklamos formos, įtaka vienoje ar kitoje srityje keisis, vyks “stumdymasis” tarp skirtingų reklamų, bus kovojama su nuo jos bėgančiais (reklamos blokatoriai internete ir pan.)
Ką šiuolaikinėje visuomenėje priima laikyti ir vadinti erotika?
Gyvename amžiuje, kuriame sekso ir erotikos kultas – išties didelis. Tačiau ir praeityje erotikos buvo ne ką mažiau, bet žmonės apie intymųjį gyvenimą rečiau kalbėjo, rečiau disponavo turima informacija. Erotika galima vadinti vieną iš vaizduojamojo meno rūšių. Jai priskiriama gali būti ir dailė, ir skulptūra, ir fotografija, ir kinas bei literatūra. Erotikos objektas yra žmogaus nuogo kūno grožis, kuris įprastai nesukelia neigiamų asociacijų ir šleikštulio (tokias asociacijas kai kuriems sukelia pornografija). Taip pat erotikos terminu galima nusakyti tai, kad žmogus yra jausmingas, geidulingas ir seksualus. Erotikos sąvoka vartojama plačiau už, pavyzdžiui, sąvoką „seksualumas“.
Erotiniai elementai kiekvieną žmogų veikia skirtingai ir jam sukelia vis kitas asociacijas: vienus žmones gali šiek tiek piktinti, kitiems atrodyti gražūs, trečiuosius lytiškai jaudinti, ketvirtiesiems tiesiog nedaryti jokios įtakos ir taip toliau. Šiuolaikinė visuomenė erotiką naudoja kaip tam tikrą dirgiklį: erotikos gausu reklamoje. Reklamose naudojama daug dviprasmybių, dviprasmių ženklų, gestų, ir tai gali būti tapatinama su erotiškumu. Taip pat klesti nuogo kūno kultas – tai analogiškai laikytina erotika. Nuogumą dažniausiai demonstruoja moterys ir merginos – šou pasaulio žvaigždės: dainininkės, aktorės, laidų, renginių vedėjos. Turintys mažiau talentų save kartais atskleidžia per nuogą kūną.
Tačiau erotikos termino panaudojimas – ir dar platesnis. Erotinėmis dažnai pavadinamos sekso prekės. Ir tiesos tame yra, kadangi nemaža dalis sekso prekių yra skirtos papuošti kūną bei sukelti geidulingumą kitos lyties asmeniui. Prie erotinių prekių galima priskirti dailius apatinius drabužėlius, seksualius naktinukus, įvairias kojines ir kojinaites, viso kūno kojines, vaidmenų kostiumus, kai persirengiama tam tikrais herojais ir panašiai.
Kodėl erotikos nevertėtų painioti su pornografija?
Nors ribą, kur jau baigiasi erotizmas ir prasideda pornografija, atskirti sunku, tačiau tam tikras gaires visgi galima išskirti. Erotika yra labiau estetiška ir žmogiška meno forma, nei, pavyzdžiui, pornografija, kuri asocijuojasi su komercija, mase ir žemesnio lygio standartais. Erotikoje galima aptikti ir jausmų, tuo tarpu pornografija jų nepaiso – čia aktualiau lytiniai organai, lytinis aktas, grubusis žmogaus pradas. Erotiniu menu siekiama parodyti žmogaus kūno unikalumą, žmogų demonstruoti kaip visumą ir kaip asmenybę.
Pornografijoje daugiau orientuojamasi į seksą, pornografijos objektas visų pirma yra lyties organai ir tai, kaip žmogus sugeba jais naudotis. Erotikos esmė – grožio pradas, esąs kiekviename žmoguje, taigi tai nėra masinio vartojimo produktas, erotikoje visuomet stengiamasi kūną ar kitus reiškinius vaizduoti dailiai ir subtiliai. Tuo tarpu pornografiniai filmukai dažniau atskleidžia žmogaus fiziologiją ir anatomiją, jais siekiama pasipelnyti, pritraukti masę vartotojų ir apeliuoti į jų instinktus. Taigi pornografijos apkritai nepriimta laikyti menu, kai tuo tarpu erotika jau nuo Viduramžių buvo laikoma ganėtinai aukšta meno forma.
Vakarų Škotijos terjerai
Sakoma, kad žmonės šunis renkasi pagal save. Šiame pasakyme yra dalis tiesos, kadangi įvairiose valstybėse dažnai rengiami įvairūs konkursai, kuriuose lyginamas šeimininkų ir jų keturkojų panašumas. Šunų mėgėjus grubiai galima skirstyti į dvi ar tris rūšis: tuos, kuriems patinka maži šunyčiai, į tuos, kurie dievina vidutinio dydžio šunis bei į tuos, kurie renkasi iš didelių, nemažai sveriančių ir aukštų šunų.
Šį kartą pakalbėsime apie mažų šunelių numylėtinius. Ši ypatinga veislė – tai Vakarų Škotijos terjerai. Liaudyje šiuos šunelius dažnai išgirstame vadinant paprasčiausiai vestukais. Jau pats pavadinimas pasako, kad šunyčiai – kilmingieji „anglai“. Jie yra kiek užsispyrę, tačiau mokosi greitai ir lengvai, nesunkiai pasiduoda dresūros pamokėlėms. Šių šunyčių charakterį galima apibrėžti vos keliais žodžiais: jie yra drąsūs, smalsūs, ištvermingi, gudrūs bei ryžtingi padarėliai.
Vestukai – labai prieraišūs gyvūnai, tad nemėgsta būti palikti vieni, be galo liūdi, taigi kai šeimininkai išvyksta, šunelis paprasčiausiai miega – ne iš nuovargio, o norėdamas, kad laikas iki šeimininkai sugrįš greičiau prabėgtų. Šuneliai ne tik be galo žaismingi – jie puikios išvaizdos, sniego baltumo kailiuku, mažomis baltomis ausytėmis ir juoda it smala nosyte.
Škotijos terjerai – draugiją mėgstantys šuneliai, puikūs draugai, su jais nuobodu nebūna praktiškai niekada. Jeigu norite, kad šunelis gulėtų kampe it statulėlė, nebėgiotų po kambarį ir nekrėstų šunybių, geriau paieškokite mažesnio temperamento veislės gyvūno. Nors, žinoma, ir Vakarų Škotijos terjerai mėgsta pagulėti greta šeimininko ant sofos ar savo mažame guolyje, tačiau jam svarbiausia – dėmesingumas ir galimybė pabūti drauge su savo šeimininkais. Gyvūnas mielais žais, atneš Jums žaisliuką ar šlepetę.
Ar Baltic Dry Index vis dar patikimas rodiklis?
Jau kuris laikas netyla spekuliacijos dėl Baltic Dry Index ženklaus nuosmukio kuris, anot kai kurių blogerių ir žurnalistų, signalizuoja apie lėtėjantį pasaulio ekonomikos garvežį. Atrandama net sąsajų su 2008m. krize, kai būtent šis indikatorius buvo vienas iš rodiklių, teisingai nurodęs artėjantį krachą.
Nenoriu kartotis, kadangi trumpai šią temą jau palietė Petras Kudaras savo bloge, bet norėčiau jį papildyti ir pratęsti mintį, kadangi daugelis Lietuvoje vis dar ne visai korektiškai interpretuoja esamą situaciją.
Taigi pradėsiu nuo pradžių.
Baltic Dry Index atspindi žaliavų transportavimo įkainius pagrindiniais jūros keliais, o turint omeny, kad ~90% prekių/žaliavų gabenama jūra, nenuostabu, kad šis indeksas susilaukia tiek daug dėmesio.
Kaip jau minėjau apokalipsės ir majų kalendoriaus mylėtojai pastarąjį mėnesį strimgalviais puolė aptarinėti artėjantį pasaulinės ekonomikos krachą, kadangi BDI pastaruoju metu fiksuojamas žemiau 2008m. pasiekto minimumo. Ir iš tiesų žvelgiant vien į grafiką vaizdelis atrodo kraupiai.
*grafike pavaizduotas BDI sudedamųjų kitimas. Paimtas iš oficialios svetainės: http://www.dryships.com/pages/report.asp
Šioje vietoje ir iškyla klausimas ar galima pasitikėti vienu indikatoriumi, kuris atspindi teikiamos PASLAUGOS KAINĄ? Kiekvienas juk supranta, kad rinkos ekonomikoje bet kokią kainą įtakoja tiek pasiūla, tiek paklausa. Todėl vertėtų detaliau žvilgtelėti į šias dvi sudedamąsias.
Nepaisant Europos skolų krizės bei šalių vykdomos griežtos fiskalinės politikos, didelio nedarbo, ko pasėkoje smunka europiečių perkamoji galia, pasauliniu mastu prekyba klesti ir jau spėjo atsitiesti po patirto šoko. Tam įtakos turi tiek didžiausi pasaulio vartotojai – amerikonai su augančiais mažmeniniais pardavimais, tiek stiprėjanti bei greitai auganti Azijos vidurinioji klasė. Užėjus į OECD duombazę excel pagalba galima sugeneruoti štai tokį grafikėlį, kuris vaizdžiai patvirtina mano žodžius:
*nors Europą krečiama skolų krizė, o Japonija vis dar neišsivaduoja iš defliacinės spiralės, pasaulinis prekių bei paslaugų judėjimas atkovojo per krizę prarastas pozicijas.
Todėl kai išgirsite pranašus, pasakojančius apie artėjantį armagedoną – parodykite šį grafiką. Šiuo metu ekonomikos potencialas migruoja iš prasiskolinusių Vakarų į išalkusią, besivistančią Aziją. Todėl spręsti apie pasaulio ekonomikos sveikatą vien tik žvelgiant į kaimyno kiemą – neapdairu ir trumparegiška.
Žaliavų gabenimo laivais įkainiai krenta dėl paprastos priežasties – laivų pertekliaus. Ši problema atsirado dėl to, kad egzistuoja ~3 metų laiko skirtumas tarp užsakymo laivo pagaminimui ir jo pristatymo užsakovui.
Prieš pat 2008m. sąstingį, kai pasaulyje buvo stebimas neregėtas ekonomikos augimas, rinkoje ėmė drastiškai trukti laivų prekių/žaliavų gabenimui, kas automatiškai įtakojo aprašomo indekso stulbinamą augimą bei didelius užsakymus laivų gamintojams. Sprogus JAV NT burbului pasaulinė prekyba sustabarėjo, bet laivų gamybos užsakymai niekur nedingo. Štai jie šiuo metu ir plūsta į rinką negailestingai talžydami transportavimo jūra įkainius. Preliminariais skaičiavimais, kuriuos rasite čia, laivų pasiūla vis dar gali didėti iki pat 2013m. Įdomu kaip giliai gali panerti Baltic Dry Indeksas tokioje situacijoje? 🙂
Reziumuojant: nepavydėtini laikai atėjo visam laivininkystės sektoriui, kuriam belieka laukti (i) spartesnio prekybos apimties augimo ir (ii) rinkos išsivalymo nuo nepajėgių konkuruoti įmonių. Tik vargu ar bankrotai padės – laivai gi išliks, nebent juos teks išparceliuoti metalo laužui 🙂
Modernioji monetarinė teorija
Kažkas šią teoriją jau seniai išnagrinėjo, kažkas apie ją dar nežino ir tik šio įrašo dėka sužinos, o kas nors ir žinoti nenorės, nes ji sujaukia įsisenėjusi monetarinės politikos suvokimą.
Kaip ten bebūtų šiandien sau ir jums papasakosiu naują tiesą apie monetarinę politiką, o tiksliau apie moderniąją monetarinę teoriją (Modern Monethary Theory).
Apie jos egzistavimą sužinojau dar gegužę vieno tinklaraščio skaitytojo, Edgaro, dėka. Bet tuo metu didelio dėmesio jai neskyriau ir numečiau nagrinėjimą į „privalu išmokti/perskaityti“ sąrašą. O teorija tikrai įdomi.
Plačiau apie ją sužinoti galite čia, bet susidomėjusiems primygtinai siūlau aplankyti Australijos ekonomisto, šios teorijos užkietėjusio šalininko, tinklaraštį, kuriame rasite išsamius aktualiausių problemų aiškinimus būtent per MMT prizmę. Šio autoriaus suformuotą supratimą apie Moderniąją monetarinę politiką pasistengiau nuosekliai ir suprantamai išdėstyti apačioje.
Šiuolaikinės monetarinės (pinigų) politikos pagrindas – dekretiniai pinigai (fiat money). Tai tam tikra prasme „oriniai“ pinigai, kurie nepadengti jokiais vertingais aktyvais kaip tai buvo aukso standarto laikais. Ta visi žinome ir puikiai suprantame. Taip pat mes žinome, kad šiuos pinigus sukuria ir išleidžia į apyvartą Centrinis šalies bankas per pinigų emisijas. Bet mano aprašoma Modernioji monetarinė teorija su tuo nesutinka ir teigia, kad pinigų išleidimas – išplėsto/konsoliduoto valstybės sektoriaus (Consolidated Government Sector) prerogatyva. Šis sektorius apima tiek „nepriklausomą“ Centrinį banką, tiek valstybės iždą, vykdantį fiskalinę politiką. MMT šalininkai nori pabrėžti, kad šių dviejų organų atskyrimas ir traktavimas kaip nepriklausomus vienas nuo kito – tik ideologinė atgyvena, užsilikusi nuo neliberalios ekonominės teorijos laikų ir su šiandieniniais finansais ir jų paskirstymu tarp vyriausybės bei kitų ekonomikos sektorių nieko bendro neturi.
Tam, kad lengviau įsivaizduotumėte kaip visa tai atrodo apačioje pateikiu esminių ekonomikos sektorių sistemos vaizdavimą pagal Moderniąją monetarinę teoriją:
Šaltinis: http://bilbo.economicoutlook.net/blog/?p=332
Visi gryni finansiniai aktyvai (net financial assets), t.y. grynieji pinigai – šalies obligacijos nac. valiuta, bankų rezervai, depozitai Centriniame banke ir pan., – išleidžiami tik išplėsto vyriausybinio sektoriaus dėka. Bet kokie kiti aktyvai, pagaminti nevyriausybiniame sektoriuje (pvz. per multiplikatorių) – tai tik kreditorių ir skolininkų santykiai, kurių suma lygi nuliui. Suvereni valstybė sukuria pinigus iš nieko su sąlyga, kad pripažins juos ir priims kaip mokesčių ir kitų įsipareigojimų apmokėjimo priemonę. Gaunasi, kad pinigų kiekio padidėjimas/sumažėjimas įtakojamas biudžeto deficito, o ne Centrinio banko vykdomomis operacijoms. Šiuo požiūriu Centrinio banko operacijos iš esmės tik keičia vienus aktyvus į kitus (pvz. obligacijų supirkimas ar pardavimas), bet neįtakoja grynų finansinių aktyvų dydį (pinigų kiekį). Bet siaurąja prasme pinigų šaltinis (pinigų bazė – kaip grynieji pinigai ir komercinių bankų rezervai Centriniame banke) šiandien yra Centrinis bankas. Tik CB pinigų bazę įtakoja vien tik per keitimo operacijas su bankinio sektoriaus dalyviais keičiant vienus finansinius aktyvus į pinigus ir atvirkščiai.
Visos piniginės operacijos, kurios įvyksta tarp privataus sektoriaus dalyvių (verslo, namų ūkių ir pan.) vadinamos horizontaliomis operacijomis. MMT šalininkai aiškina, kad jos sukuria arba likviduoja ir atitinkamus finansinius aktyvus, ir atitinkamus įsipareigojimus tarp sandorių dalyvių, kas bendrą rezultatą privedant prie nulio (kiek sukuriama aktyvų, tiek atsiranda ir įsipareigojimų). Tokiu būdu tik vertikaliu transakcijų tarp konsoliduotos/išplėstos valstybės ir privataus sektoriaus dėka galimas grynų finansinių aktyvų didinimas arba mažinimas.
Prieštaraujant nuo aukso standarto laiku užsilikusiam pinigų multiplikatoriaus modeliui MMT teigia, kad pinigų (aktyvų) ir įsipareigojimų kiekis nevyriausybiniame sektoriuje neapribotas Centrinio banko reguliuojama pinigų baze. Tai aiškinama tuo, kad šiuolaikiniame pasaulyje CB dažniausiai savo monetarinės politikos tikslais laiko atitinkamą palūkanų normą bei piniginių atsiskaitymų sistemos funkcionavimo palaikymą. Todėl namų ūkių paklausa gryniesiems ar/ir komercinių bankų paklausa rezervams pagal nustatyta CB palūkanų normą visada ir neginčijamai bus padengiama vardan bankinės sistemos funkcionavimo. Trumpiau tariant Centrinio banko reguliuojama pinigų pasiūla nustatoma atsižvelgiant būtent į privataus sektoriaus poreikius (pinigų bus suteikta tiek, kiek reikės privataus sektoriaus funkcionavimui palaikyti – tas noras gali būti reguliuojamas tik per palūkanų normą, t.y. pinigų kainą).
Sekanti iliustracija parodo pagrindinius piniginius srautus tarp sektorių bei iš to atsirandančias finansinių aktyvų atsargas (privataus sektoriaus taupymą/santaupas):
Šaltinis: http://bilbo.economicoutlook.net/blog/?p=381
Kaip matote savaime mokesčių mokėjimas naikina tiek pinigus (atsargas), tiek ir pajamas (piniginius srautus), kas iš esmės ir formuoja privataus sektoriaus paklausą pagamintiems šalyje produktams bei paslaugoms, t.y. vartojimą. Šiuos netekimus privalo kompensuoti valstybės biudžetas, nes priešingu atveju atsiranda gaminių/paslaugų perprodukcija ir padidėja nedarbas.
O kaip kaip kitaip valstybė gali kompensuoti visumines išlaidas jeigu tik ne per biudžetą, o tiksliau per jo deficitą?
Kaip žinote šiuolaikinėje praktikoje biudžeto deficitas „finansuojamas“ valstybės skolos vertybinių popierių (obligacijų) išleidimo dėka. Tai daroma todėl, kad tiek iždas, tiek Centrinis bankas atskirti bei paskelbti nepriklausomi vienas nuo kito ir uždrausti bet kokie skolinimaisi tiesiogiai iš Centrinio šalies banko. Taip susidaro valstybės skola, kuri biudžetą slegia tik per jos aptarnavimo išlaidas (palūkanų mokėjimą), tuo tarpu pati skola paprasčiausiai refinansuojama. Moderniosios monetarinės teorijos šalininkai teigia, kad ekonomistai dažnai lygina šalis pagal jų skolos dydžius ir tuo vadovaudamiesi, kaip taisyklė, iškelia tokias neteisingas išvadas kaip: palūkanų normos augimo rizika šalies mokumui; privačių santaupų išstūmimo efektas; ar šalies nesugebėjimas ateityje refinansuoti skolos. MMT šalininkai paneigia visas šias rizikas ir įrodinėja, kad neegzistuoja būtinybės išleidinėti skolos vertybinius popierius deficito „finansavimui“, jeigu valstybė suvereni ir turi nuosavą valiutą.
Valstybės išlaidos savaime teikia nevyriausybiniam sektoriui pinigus, reikalingus kaip produktų bei paslaugų pirkimui, taip ir mokesčių/įsipareigojimų padengimui ar skolos vertybinių popierių pirkimui. Iškyla dilema: kas pirmiau – višta ar kiaušinis?
Juk tam, kad privatus sektorius galėtų mokėti mokesčius ar pirkti tuos pačius skolos vertybinius popierius, iš pradžių pati valstybė turi pateikti privačiam sektoriui pinigus. Tai – šiuolaikinės finansinės sistemos veikimo mechanizmas, kuris neįtakojamas jokių įsisenėjusių ideologijų. Paprasta buhalterija, kur debetas turi būti lygus kreditui, o ne atvirkščiai.
Taigi, jeigu neišleidinėti obligacijas, tai „nesunaikinti“ per mokesčius pinigai (biudžeto deficitas) tiesiog liks bankinės sistemos aktyvuose – komercinių bankų sąskaitose arba grynaisiais namų ūkių rankose. Prives ar neprives šis faktas prie infliacijos priklauso ne nuo sukauptos pinigų masės kiekio arba skolos (atsargų), o nuo visuminės paklausos ir ekonomikos sugebėjimo padengti ją produktais bei paslaugomis. Iš principo šalies obligacijų išleidimas reikalingas tik tam, kad privatus sektorius galėtų generuoti tam tikras pajamas savo atsargų kaupimui.
Šios teorijos matematika ganėtinai paprasta ir aukštojo ekonometrijos išsilavinimo nereikalauja. Be to šios matematikos pagrindą sudaro klasikinės ekonomikos formulės – taip iš dviejų bendrojo vidaus produkto (angl. GDP) apskaičiavimo metodų išvesta MMT teorijos formulė:
GDP = C + I + G + (X-M) – išlaidų metodas.
GDP = C + S + T – pajamų metodas.
C – namų ūkio vartojimo išlaidos; I – investicijos; G – vyriausybės išlaidos; X-M – grynasis eksportas; S – namų ūkio atsargos; T – mokesčiai.
Esminė MMT teorijos formulė suriša operacijas tarp pagrindinių ekonomikos sektorių:
(S-I) = (G-T) + (X-M)
arba
Grynasis privataus sektoriaus taupymas = valstybės biudžeto deficitas + grynasis eksportas
iš to seka, kad
Biudžeto deficitas – grynasis privataus sektoriaus taupymas – grynasis eksportas = 0
Vazdžiai šią formulę patvirtina šis JAV balansas, išskaidytas pagal šios formulės sektorius:
Šaltinis: http://pragcap.com/resources/understanding-modern-monetary-system
Iš šios formulės galima išvesti keletą apibendrinimų, kurie sujaukia mano monetarinės teorijos supratimą:
- Pašalinus vidaus sektorių (X-M = 0) tik biudžeto deficitas gali dengti privataus sektoriaus norą taupyti.
- Biudžeto proficitas be žymių pasekmių ekonomikai galimas tik esant stipriam teigiamam prekybos balansui (X-M > 0).
- Prekybos balanso proficitas (vidinio šalies sektoriaus deficitas) signalizuoja, kad privatus sektorius nori kaupti aktyvus nominuotus užsienio valiuta.
- Ir atvirkščiai – prekybos balanso deficitas reiškia, kad vidinis šalies sektorius kaupia aktyvus savo šalyje ir gimtąja valiuta, kas, savaime aišku, naudinga valstybei.
- Gaunasi man dar ne visai suvokiamas paradoksas: prekybos balanso deficitas teigiamai veikia šalies ekonomiką, o proficitas – neigiamai.
Taip atrodo monetarinės teorijos traktavimas per MMT prizme. Ar tai praktiškai veikia pasauliniu mastu pasakyti negaliu, bet teorijos pateikti faktai bei argumentai abejingo nepalieka. Klaustukų daug – ieškosiu atsakymų ir radus pasidalinsiu su jumis, o dabar galime pratęsti šią temą komentarų skiltyje 🙂
P.S. rėmiausi pačioje pradžioje pateiktais šaltiniais.