Sakoma, kad žmonės šunis renkasi pagal save. Šiame pasakyme yra dalis tiesos, kadangi įvairiose valstybėse dažnai rengiami įvairūs konkursai, kuriuose lyginamas šeimininkų ir jų keturkojų panašumas. Šunų mėgėjus grubiai galima skirstyti į dvi ar tris rūšis: tuos, kuriems patinka maži šunyčiai, į tuos, kurie dievina vidutinio dydžio šunis bei į tuos, kurie renkasi iš didelių, nemažai sveriančių ir aukštų šunų.
Šį kartą pakalbėsime apie mažų šunelių numylėtinius. Ši ypatinga veislė – tai Vakarų Škotijos terjerai. Liaudyje šiuos šunelius dažnai išgirstame vadinant paprasčiausiai vestukais. Jau pats pavadinimas pasako, kad šunyčiai – kilmingieji „anglai“. Jie yra kiek užsispyrę, tačiau mokosi greitai ir lengvai, nesunkiai pasiduoda dresūros pamokėlėms. Šių šunyčių charakterį galima apibrėžti vos keliais žodžiais: jie yra drąsūs, smalsūs, ištvermingi, gudrūs bei ryžtingi padarėliai.
Vestukai – labai prieraišūs gyvūnai, tad nemėgsta būti palikti vieni, be galo liūdi, taigi kai šeimininkai išvyksta, šunelis paprasčiausiai miega – ne iš nuovargio, o norėdamas, kad laikas iki šeimininkai sugrįš greičiau prabėgtų. Šuneliai ne tik be galo žaismingi – jie puikios išvaizdos, sniego baltumo kailiuku, mažomis baltomis ausytėmis ir juoda it smala nosyte.
Škotijos terjerai – draugiją mėgstantys šuneliai, puikūs draugai, su jais nuobodu nebūna praktiškai niekada. Jeigu norite, kad šunelis gulėtų kampe it statulėlė, nebėgiotų po kambarį ir nekrėstų šunybių, geriau paieškokite mažesnio temperamento veislės gyvūno. Nors, žinoma, ir Vakarų Škotijos terjerai mėgsta pagulėti greta šeimininko ant sofos ar savo mažame guolyje, tačiau jam svarbiausia – dėmesingumas ir galimybė pabūti drauge su savo šeimininkais. Gyvūnas mielais žais, atneš Jums žaisliuką ar šlepetę.