Gyvename amžiuje, kuriame sekso ir erotikos kultas – išties didelis. Tačiau ir praeityje erotikos buvo ne ką mažiau, bet žmonės apie intymųjį gyvenimą rečiau kalbėjo, rečiau disponavo turima informacija. Erotika galima vadinti vieną iš vaizduojamojo meno rūšių. Jai priskiriama gali būti ir dailė, ir skulptūra, ir fotografija, ir kinas bei literatūra. Erotikos objektas yra žmogaus nuogo kūno grožis, kuris įprastai nesukelia neigiamų asociacijų ir šleikštulio (tokias asociacijas kai kuriems sukelia pornografija). Taip pat erotikos terminu galima nusakyti tai, kad žmogus yra jausmingas, geidulingas ir seksualus. Erotikos sąvoka vartojama plačiau už, pavyzdžiui, sąvoką „seksualumas“.
Erotiniai elementai kiekvieną žmogų veikia skirtingai ir jam sukelia vis kitas asociacijas: vienus žmones gali šiek tiek piktinti, kitiems atrodyti gražūs, trečiuosius lytiškai jaudinti, ketvirtiesiems tiesiog nedaryti jokios įtakos ir taip toliau. Šiuolaikinė visuomenė erotiką naudoja kaip tam tikrą dirgiklį: erotikos gausu reklamoje. Reklamose naudojama daug dviprasmybių, dviprasmių ženklų, gestų, ir tai gali būti tapatinama su erotiškumu. Taip pat klesti nuogo kūno kultas – tai analogiškai laikytina erotika. Nuogumą dažniausiai demonstruoja moterys ir merginos – šou pasaulio žvaigždės: dainininkės, aktorės, laidų, renginių vedėjos. Turintys mažiau talentų save kartais atskleidžia per nuogą kūną.
Tačiau erotikos termino panaudojimas – ir dar platesnis. Erotinėmis dažnai pavadinamos sekso prekės. Ir tiesos tame yra, kadangi nemaža dalis sekso prekių yra skirtos papuošti kūną bei sukelti geidulingumą kitos lyties asmeniui. Prie erotinių prekių galima priskirti dailius apatinius drabužėlius, seksualius naktinukus, įvairias kojines ir kojinaites, viso kūno kojines, vaidmenų kostiumus, kai persirengiama tam tikrais herojais ir panašiai.
Kodėl erotikos nevertėtų painioti su pornografija?
Nors ribą, kur jau baigiasi erotizmas ir prasideda pornografija, atskirti sunku, tačiau tam tikras gaires visgi galima išskirti. Erotika yra labiau estetiška ir žmogiška meno forma, nei, pavyzdžiui, pornografija, kuri asocijuojasi su komercija, mase ir žemesnio lygio standartais. Erotikoje galima aptikti ir jausmų, tuo tarpu pornografija jų nepaiso – čia aktualiau lytiniai organai, lytinis aktas, grubusis žmogaus pradas. Erotiniu menu siekiama parodyti žmogaus kūno unikalumą, žmogų demonstruoti kaip visumą ir kaip asmenybę.
Pornografijoje daugiau orientuojamasi į seksą, pornografijos objektas visų pirma yra lyties organai ir tai, kaip žmogus sugeba jais naudotis. Erotikos esmė – grožio pradas, esąs kiekviename žmoguje, taigi tai nėra masinio vartojimo produktas, erotikoje visuomet stengiamasi kūną ar kitus reiškinius vaizduoti dailiai ir subtiliai. Tuo tarpu pornografiniai filmukai dažniau atskleidžia žmogaus fiziologiją ir anatomiją, jais siekiama pasipelnyti, pritraukti masę vartotojų ir apeliuoti į jų instinktus. Taigi pornografijos apkritai nepriimta laikyti menu, kai tuo tarpu erotika jau nuo Viduramžių buvo laikoma ganėtinai aukšta meno forma.