Tragiškas euro zonos šalių įsiskolinimas

Esminė, pražūtinga euro zonos problema – nekontroliuojamas periferinių šalių skolų didėjimas. Kaip jau užsiminiau praeitame įraše apie euro zoną, paskutinis saugumo bastionas – šalių biudžetai ir galimybės skolintis. Šiame įraše nusprendžiau pratęsti savo mintį, išsakytą to įrašo komentaruose.

Su finansų rinkų nepasitikėjimu bei iš to sekančiomis problemomis jau susidūrė Graikija, Airija ir Portugalija. Savo eilės, mano manymu, laukia Ispanija. Tik ją linksniuoti pradės kai tam bus tinkamas laikas.

Kaip jau neseniai rašiau – Graikijai atsikratyti skolų arba sumažinti jų spaudimą biudžetui vargu ar įmanoma. Nebent jas monetarizuotų ECB, kuris ir taip turi pakankamai šio „gėrio“ savo balansuose. Juk tam, kad galėtum mažinti skolą reikia, kad pajamos ženkliai viršytų išlaidas. Kaip toks fenomenas įmanomas kai nors ir veržiesi diržus – deficitas artimas 10% BVP? Graikai, be turizmo bei alyvuogių auginimo sektorių, pasiūlyti kažko konkurencingo pasauliui nelabai ir gali. Kas gali paskatinti jos ekonomikos augimą? Strateginius objektus taip ir taikosi pasiglemžti Kinija, kuri jau praeitais metais nusipirko vieną uostą, per kurį sėkmingai eksportuoja savo produkciją į Vakarų šalis. Retorinis klausimas: jeigu šalis negali atgaivinti sistemos su tokiu milžinišku likvidumo įliejimu, tai kaip ji pajėgs tą padaryti be ES ir TVF paramos? O laikas, kai šaliai teks skolintis atviroje rinkoje, nenumaldomai artėja.

Didžiausia periferinių šalių skolos dalis susikoncentravusi ties trumpalaikiais iždo vekseliais (iki 1 metų), nes ilgesniam laikotarpiui rinkos skolina vangiai. Vertėtų prisiminti ir Graikijos 2 metų trukmės obligacijų pelningumo ralį, kuris neseniai  šoktelėjo net iki 21.33% !!!

O 10 metų bond`ų pajamingumas geometrine progresija šturmuoja aukštumas. Kaip tokia šalis kaip Graikija 2013 metais galės pati skolintis ir finansuoti savo deficitus? O gi niekaip – ji jau „atsisėdo“ ant TVF ir EZ paramos adatos, paramos, už kurią taip pat tenka mokėti palūkanas tiek fiziniu šalies turtu, tiek oficialiais gražintinais pinigais icon smile Tragiškas euro zonos šalių įsiskolinimas

Pagalvokite ar ilgai gali tęstis situacija kai jūsų ekonomika auga 1-2%, o skola – 10% ? Namų ūkis jau seniai bankrutuotų, bet su valstybėmis šis procesas gali užsitęsti ne metus ir ne du. TVF turi pakankamai „labdaros“ lėšų ir trauks tokias šalis-nusidėjėles už ausų tiek, kiek tik reikės suinteresuotiems asmenims/finansų įstaigoms.

Jau prabėgo metai nuo euro zonos viešųjų finansų suirutės pradžios, bet ką mes matome? Faktinio pagerėjimo finansų sektoriuje nematyti, be Graikijos su problemomis susidūrė Airija, nacionalizuodama bankų skolas ir padidindama biudžeto deficitą iki kosminio masto – apie 30% nuo BVP !!!! Po jos sekė Portugalija, praradusi finansų rinkų pasitikėjimą ir nesugebėjusi priimti būtinų reformų, o būtinos euro zonos struktūrinės reformos stumiamos vėžlio greičiu, kaskart susilaukdamos aršaus visuotinio pasipriešinimo. Tūrint omeny kitais metais artėjančius Europos regiono šalių rinkimus, tikėtis kažkokio ženklaus permainų vėjo nevertėtų, veikiau galime sulaukti didesnio populizmo ir bereikalingo politikavimo bandant pelnyti daugiau rinkėjų balsų.

Vieno blogerio įraše radau vaizdžią citatą iš šio straipsnio, kuri paprastai ir aiškiai iliustruoja, kodėl atidėliojamas probleminių šalių skolų restruktūrizavimas:

When you look at Greek assets, about 55% of bank capital in Portugal is exposed to Greece. And 83% of bank capital in Ireland is exposed to Greece. So it’s pretty clear that if we restructure Greece, we will severely damage the banking systems of Ireland and Portugal. And the big exposure to Ireland and Portugal is in Spain. Ireland represents 138% of the capital of the Spanish banking system, and Portugal represents 133%. And if we take out Spain, Spain represents 94% of the capital of the German banking system. And I’m not adding these numbers up. You see how it’s very easy to get a scenario going in Europe where the dominoes start to fall and it causes a crisis.

Graikijos skolų nurašymas smogs Portugalijos ir Airijos bankams, kurių netektys sukels problemų Ispanijos bankams (tą dalinai pavaizdavau praeito įrašo lentelėje), o tai savo ruožtu į aklavietę prives visą euro zonos sistemą, įskaitant Vokietijos bei Prancūzijos bankus. Straipsnio autorius teigia, kad jokios restruktūrizacijos nebus, o nuostoliai bus palaiduoti ECB balansuose. Šioje vietoje nelabai norėčiau sutikti, kadangi tam, kad ECB galėtų ramiai monetarizuoti Graikijos skolas būtini du dalykai:

  1. Graikijos skolos augimas turėtų ženkliai sumažėti, kitaip ECB tektų įjungti FED vykdomo QE analogą su iš to sekančiomis pasekmėmis;
  2. ir šalys turi gyventi pagal išgales, t.y. išlaidos neturėtų ženkliai viršyti pajamų.

 

Ar jus tikite, kad to įmanoma pasiekti tokiai šaliai kaip Graikija? Aš – ne. Manau, kad skolų nurašymas tik brangaus laiko klausimas.

P.S. grafikai paimti iš šios puikios Reuters duombazės apie euro zonos periferines šalis.